Донелайтис

Kristijonas Donelaitis gim? pirm? ja Nauj? j?, 1714, met? dien? Ryt? Pr? sijoje, Lazdyn? li? kaime laisvo valstie? io ?eimoje. Yra? inoma, kad, be Kristijono, Donelai? iai tur? jo dar 3 s? nus ir 3 dukteris. Naujagimis valstie? io ?eimai buvo nauja burna. O j? maitinti nebuvo lengva, nes valstie? iai tuo metu gyveno nepaprastai sunkiai.

Sunk? valstie? i? gyvenim? nuo pat vaikyst? s ant savo kailio patyr? Kristijonas. 1720 metais mir? Kristijono t? vas, o na? l? motina liko vargti su septiniais ma? ame?iais vaikais.

Sunki ekonomin? valstie? i? pad? tis, ?iauri socialin? ir nacionalin? priespauda nuo pat vaikyst? s stipriai paveik? b? simo poeto s? mon? ir skaudino jo? ird? vis? gyvenim?. Tai atsispindi ir jo gro? in?je k? ryboje.

Kristijono kelias nuo pat pirm? j? mokslo dien? pasuko? Karaliau? i?, kur jau anks? iau buvo apsigyven? s vyresnysis brolis. Jis pateko? pradin? mokykl?, skirt? neturtingiems moksleiviams. Vidurin? je mokykloje jis prad? jo mokytis b? damas 17 met?. Pradin? mokykla grei? iausiai buvo lietuvi? ka, o vidurin? — lotyni? ka. Pastar? j? jis lank? 5 metus, gerai joje? sisavino lotyn? kalb?, pramoko taip pat graik?, hebraj?, pranc? z? kalb?, lavino i? kalb?, studijavo antikin? literat? r?.

1736 met? rugs? jo m? nesio 27 dien? K. Donelaitis? stojo? Karaliau? i? universitet? teologijos fakultet?. I? karto jis pateko? universiteto bendrabut?. Tai rodo j? tur? jus ypating? gabum?, nes? bendrabut? priimdavo tik labai nedaug pa? i? gabiausi? student?.

Studij? metais K. Donelaitis daug d? mesio skyr? muzikai. Jis ir v? liau mielai pats grodavo, dainuodavo, komponuodavo, kur? laik? buvo mokykloje muzikos ir dainavimo mokytoju. Jis tur? jo puiki? muzikin? klaus?, nes sugeb? jo net muzikinius instrumentus gaminti.

1740 metais pavasar? K. Donelaitis baig? universitet? ir i? vyko atgal? Lazdyn? lius. Pirmoji jo tarnybos vieta,? kuri? jis buvo paskirtas mokyklon muzikos mokytoju ir choro ved? ju, buvo Stalup? n? miestelis, vos u? keliolikos kilometr? nuo jo gimtin? s.

Jaunasis mokytojas labai uoliai? m?si darbo. Stengdamasis sudominti ir patraukti mokinius, Kristijonas Donelaitis jau? ia prad? jo ra? yti pasak?? ias. Jis para? j? daugiau, ta? iau i? liko tik? ios: «Lap?s ir gandro? esnis», «Rudikis jomarkininks», «?uo didgalvis», «Pasaka apie juodvabal?», «Vilks provininks», «??uols gyrpelnys». Kai kurioms savo pasak?? ioms K. Donelaitis panaudojo dar nuo Ezopo laik? to? anro k? riniuose sutinkamus tematinius motyvus. Ta? iau ir skolintus motyvus jis taip perdirbo, taip pritaik? savo gyvenamam metui ir aplinkai, kad sekimo p? dsak? beveik visai ne? ymi. Jau pasak?? iuose galima pasteb? ti kai kuriuos K. Donelai? io stiliui b? dingus bruo? us (polink?? hiperbolizavim?, pakartojimus, i? skai?iavimus, vulgarizmus ir pan.), kurie visi? kai i? ry?k?jo ?ymiai v? liau sukurtame brand? iausiame jo k? rinyje «Metai».

Po poros met? s? kmingo darbo mokykloje K. Donelaitis buvo paskirtas jos ved? ju. Toji vieta grei? iausiai atsirado d? l mokyklos ved? jo mirties. Su jo? eima K. Donelaitis artimai bendravo, gerai pa? inojo ?mon? An? Marij? Olefant. Ji K. Donelai? iui patiko, ir jaunojo mokytojo? irdyje ?si?ieb? meil? s jausmai. Tod? l, i? sik?l?s і? Stalup? n?, jos nepamir? o ir 1744 metais su ja susituok?. Tre? iaisiais tarnybos metais, gav? s pasi? lim? u? imti Tolminkiemio parapijos klebono viet?, K. Donelaitis dar kur? laik? dels? i? sikelti і? Stalup? n?, nes nenor? jo palikti savo mokini?, nepasibaigus mokslo metams.

Prie? u? imdamas klebono viet?, K. Donelaitis prival? jo dar Karaliau? iaus universitete i? laikyti pastoriaus egzaminus, kuri?, baigdamas universitet?, nelaik?. 1743 spalio m? nes?, jis i? laik?s egzaminus, netrukus i? sik?l?? nauj? j? paskyrimo viet?, ir jau lapkri? io 24 dien? prad? jo eiti dvasininko pareigas.

Prad?j?s eiti savo pareigas, jaunasis klebonas і? karto pasirod? labai uolus. Toks jis pasiliko ir vis? gyvenim?. Beveik niekur і? tolminkiemio nei? vykdamas, K. Donelaitis tuok? savo parapijie? ius, krik? tijo j? vaikus, laidojo mirusiuosius, reguliariai atlikin? jo ba? nyt?l?je nustatytas pamaldas, sak? pamokslus і? ryto voki? kai, o po piet? lietuvi? kai.

Klebono pareiga buvo tvarkyti Tolminkiemio ba? ny?iai bei pastori? na? l?ms priklausant? beveik 40 ha? k?. Ir t? darba K. Donelaitis steng? si kuo geriau atlikti. Ta? iau poeti? kai K. Donelai? io prigim? iai visi tie darbai buvo sunki na? ta, kuri? jis vilko kantriai, nors be meil? s.

I? ?vairi? i? likusi? akt? ir dokument? matyti, kad K. Donelaitis buvo veiklus? mogus, geras administratorius, sumanus visuomenini? reikal? organizatorius. Vietoje begri? van?ios Tolminkiemio ba? nyt?l?s jis 1756 metais parapijos ir vald? ios l?? omis pastatydino nauj?, m? rin?.

Nuo ?vairi? pareig? ir vie?? j? reikal? laisvu metu K. Donelaitis nem? go dykin? ti. Jis r? pestingai augino savo paties pasodint? sod?, ?lifavo optinius stiklus, gamino barometrus, termometrus, laikrod? ius bei muzikos instrumentus. Tais savo darbais jis buvo pla? iai ?inomas apylink? je.

Gyvendamas toli nuo didesni? ?alies centr?, K. Donelaitis ir nuo svarbesni? to meto politinio gyvenimo? vyki? laik? si nuo? aliai. Giliai pasin? r?s? savo aplink?,? kasdeninius darbus bei r? pes?ius, jis kokios nors platesn? s dirvos savo veiklai u? Tolminkiemio rib? neie? kojo. Lietuvi? literat? ros laimei jis vis? savo k? ribin? energij? skyr? poezijai ir svarbiausi? savo gyvenimo etap? Tolminkiemyje apvainikavo talentinguoju k? riniu «Metai».

Ta?iau, kai 1780 vasario m? nesio 18 dien? K. Donelaitis mir?, jo parapijie? iai ir artimieji draugai Tolminkiemio ba? ny?ioje palaidojo j? kaip parapijos klebon?, naging? ?vairi? muzikos ir fizikos instrument? dirb? j?, garbing? dvasinink? ir puik? ?mog?, bet labai ma? ai kam? inom? poet?.

K. Donelai? io gro? in? k? ryba, ?vair?s jo ra? tai, dokumentai ir kitokia archyvin? med? iaga, o taip pat literat? ra apie j? duoda pagrindo teigti, kad?? ymusis lietuvi? tautos poetas buvo ne romus ir nuolankus nuo? alaus Rut? Pr? sijos ba? nytkaimio protestant? pastorius, o dideli? gabum?, auk? to intelektinio paj? gumo, turtingos dvasios ir sud? tingos nat? ros asmenyb?. Jis pilnas k? rybin?s energijos praktinei veiklai, tiesus ir dr? sus, jau? i?s savo asmens vert? ir gin? s savo garb?, mok? s nuo? ird?iai myl? ti ir aistringai neapk? sti, a? tria ironija triu? kinti prie? ir? velniu ?od?iu pra? nekti draug?. Poetas myl? jo gyvenima, pon? ir valdinink? engiamus b? rus ir gimtosios? em?s laukus. Ta? iau jam nema? a teko kent? ti, nes gyveno ir veik? ni? rioje feodalizmo gadyn? je, kai visur, jo paties? od?iais tariant, vie? patavo «neteisingumas, neteisumas, palinkimas valdytis, savanaudi? kumas, ?yk?tumas».

«Metai».

K. Donelaitis «Metus» prad? jo ra? yti apie 1765 metus, 1773−1774 metais poetas perra? savo poemos paskutin? variant?, turinti beveik 3000 eilu? i?.

Tuo metu daugelio Europos taut? ra? ytoj? k? ryboje buvo tradicin? s tematikos poem? apie kaimo gyvenim? ?vairiais met? laikais. Kartas nuo karto ir Ryt? Pr? sijos periodin? je spaudoje pasirodydavo eiliuot? k? rini? apie met? laikus su pla? iais gamtos paveikslais. Bet gyvendamas nuo? aliai, vargu ar gal? jo K. Donelaitis greitai susipa? inti su naujausia literat? ra, ka? in ar tie k? riniai jam buvo? inomi.

K. Donelaitis, pasi? m?s savo am? inink? tradicin? tem? apie keturis met? laikus, valstie? i? gyvenim? ir kaimo gamt?, pavaizdavo kitaip, negu jo pirmtakai ir am? ininkai, і? kitoki? visuomenini? pozicij? ir perd? m realistin? mis i? rai?kos priemon? mis. Autorius regi XVIII am? io Ryt? Pr? sijos valstie? i? gyvenim? j? pa? i? akimis, vertina? vykius ir rei? kinius і? valstieti? k? pozicij?.. jis stebi gyvenim? ne і? ?alies, o pats ver? iasi? vaizduojamas situacijas, kartu su veikian? iais b? riais rei? kia savo pasipiktinim? arba pritarim?.

K. Donelaitis a? triomis ir ne? prastin?mis satyros priemon? mis kaip tikras valstietis pasmerkia dvar?, parodo jo i? naudoti?k? charakter?, apdainuoja sunk? ir alinant? baud? iavin? b? r? darb?. Jis valstie? io buities neidealizuoja, nesim? gauja dirbtin? mis poetin? mis puo? menomis, da? nai sutinkamos t? met? poezijoje.

K. Donelai? io veik? jai yra individualizuoti, jie veikia konkre? iose ir charakteringose situacijose, n? ra sauso ir schemati? ko apra? in?jimo, kaip ano meto gro? in?je literat? roje. Paprasta, liaudi? ka K. Donelai? io poemos kalba? ymiai skyriasi nuo klasicizmo ir sentimentalizmo literat? rai b? dingos kalbos, kuri buvo artima tik kilmingiesniems ir beveik visai svetima pla? iosioms liaudies mas? ms.

Talentinga, bet savo metu gal dar kiek per ankstyva K. Donelai? io k? ryba ne і? karto buvo pripa? inta. Gal b? t tai atsitiko d? l to, kad poema buvo para? yta ma? ai kam te? inoma lietuvi? kalba. ?ymus XIX am? iaus rus? filologas A. Aleksandrovas teisingai yra pasteb? j?s: «Jeigu K. Donelaitis savo k? rinius b? t? para?? s viena kuria did? i?j? kalb?, tai jis b? t? visuotiniai pripa? intas did? i?j? poet? eil? je kaip vienas і? pirm? j?.».

Pla?iausio pripa? inimo ir did? iausio populiarumo K. Donelaitis pasiek? tik tarybiniais laikais, kai jo ra? tai pasidar? lengvai prieinami ir liaud? iai, kai talentingieji poeto k? riniai per vertimus? rus? ir kitokias kalbas per? eng? savo gimtosios? alies sienas.

Autorius — Dmitrijus? kulis.

Naudota literat? ra — K. Doveika «Kristijonas Donelaitis».

Naujamies?io vid. mokykla, Vilniaus m.

1999 m.